Neretai pradėjus skaityti kosmetinių priemonių informaciją apie sudėtį, sutrinkame gerokai labiau, nei skaitydamos maisto produktų etiketes. Daugelio išvardintų pavadinimų nesame nė girdėjusios, kitą dalį net sunku ištarti. Tiesa, pastaruoju metu išpopuliarėjus ekologiškai kosmetikai, dažnai tenka girdėti, kad ji yra be parabenų, konservantų, dirbtinių dažiklių ar kvapų. Bet ar tai turėtų džiuginti?
Kaip analizuoti kosmetikos priemonių etiketes?
Pagrindiniai komponentai kosmetikoje
Kosmetikos sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos, tuo ji arčiau sąrašo pradžios. Visos kosmetinės priemonės turi vadinamąjį pagrindą, kuris sudaro net 80 proc. priemonės. Jį paprastai sudaro vanduo, aliejai ir emulsikliai. Sąrašo pabaigoje paprastai nurodomi konservantai, dažikliai. Augalai nurodomi lotynų kalba ir dažnai skliausteliuose paminimas angliškas jų pavadinimas.
Lipidai (riebalai) – svarbus ingridientas, nes sulaiko odoje drėgmę.
Jie gali būti mineraliniai, sintetiniai ar natūralūs. Mineraliniai ir sintetiniai lipidai gamintojų labai mėgstami dėl pigumo. Be to, su jais lengviau dirbti – jie geriau atlaiko temperatūros svyravimus, neturi kvapo ir kt. Tačiau šios medžiagos neduoda odai jokios naudos. Jos tiesiog sudaro nepralaidų sluoksnį ir trukdo odos normaliam funkcionavimui.
Mineralinė alyva – dažniausiai naudojamas pigiausias cheminis produktas, pagrindinė kūdikiams skirtų aliejukų sudedamoji dalis. Karolinska instituto Švedijoje mokslininkai nustatė, kad nuolatinis mineralinių aliejų buvimas ant odos sukelia lėtinį odos mikrouždegimą. Šis produktas labai dažnai naudojamas tušuose, lūpų blizgiuose. Sintetinius silikonus atskirsite pagal priesagą “-cone” (dimetchicone, cyclomethicone). Augaliniai nerafinuoti aliejai – vertingiausi odai ir brangiausi, bet gamybai jie naudojami rečiausiai, nes primeta galutiniam produktui savo spalvą ir kvapą; mažiau stabilūs, jų galiojimo laikas trumpesnis.
Tačiau jei ant buteliuko stambiomis raidėmis parašyta, kad tai kremas su avokado aliejumi, o pats avokado aliejus sudėties aprašyme atsiduria sąrašo gale, supraskite, tai tik reklaminis triukas.
Emulsikliai reikalingi tam, kad surištų iš esmės nesimaišančias medžiagas – vandenį ir riebalus. Emulsikliai dažniausiai yra vaškinės prigimties medžiagos, todėl jie nusėda odos raginiame sluoksnyje – suklijuoja paviršines negyvas ląsteles. Naudojant produktus su tokiais emulsikliais, negyvas odos raginis sluoksnis darosi vis storesnis, oda pilkėja, tampa “nebegyva”, išraižyta smulkiomis raukšlelėmis, prašosi nušveičiama.
Natūralios kilmės emulsiklis yra nerafinuotas bičių vaškas (cera flava/cera alba), kurį naudojant oda gauna bioaktyvių medžiagų – vitaminų, propolio, medaus, specialių rūgščių.
Parabenai ir konservantai kosmetikoje
Kad kosmetinė priemonė gerai atrodytų, skaniai kvepėtų, lengvai teptųsi ir ilgai negestų, į ją pridedama begalė pagalbinių medžiagų: konservantų, stabilizatorių, putojimą skatinančių medžiagų, absorbentų, tirpiklių, dažiklių, kvepiklių ir t. t. Kitaip šios medžiagos dar vadinamos kosmetika kosmetikai. Mūsų odai šios pagalbinės kremų medžiagos visiškai nereikalingos ir netgi žalingos.
Konservantai – daugiausiai diskusijų kelianti grupė. Jų reikia visiems produktams, kurių sudėtyje yra vandens, nes vanduo puiki terpė daugintis bakterijoms. Nustatyta, kad šios medžiagos yra dažniausia odos alergijų priežastis.
Parabenai – tai konservantai, naudojami produkto galiojimo laikui pailginti beveik visose plaukų bei odos priežiūros produktuose. Patekę į organizmą jie imituoja estrogenų veiklą ir šitaip trikdo hormonų pusiausvyrą.Dabar daugėja kosmetikos “be parabenų”. Tai nereiškia, kad konservantųjoje nėra – tiesiog produktaikonservuojami kitomis, priemonėmis, kurios nebūtinai yra geresnės, gal greičiau mažiau girdėtos. Pavyzdžiui, muiluose, prausikliuose, dantų pastoje ir dezodorantuose dažniausiai naudojamas triklozanas (triclosan) arba triklokarbanas (triclocarban). Triklozanas buvo sukurtas kaip chirurgijos sričiai skirta valymo priemonė. Jis taip pat yra naudojamas pesticiduose.
Komentarai