Turinys
Tačiau šių priemonių rezultatyvumas nebuvo toks ryškus, kadangi kvapas persismelkdavo į drabužius ir palikdavo ant jų geltonas žymes. O mokslininkai vis ieškojo, kaip panaikinti šį aštrų kvapą.
Pavojingos medžiagos dezodorante
Iš pradžių atsirado pirmieji efektyvūs dezodorantai, o vėliau ir antiperspirantai. Pasirodo, nemalonų kvapą suteikia mikroorganizmų išskiriamos medžiagos, kurios ypač dauginasi išsiskiriant prakaitui. Vadinasi, norint atsikratyti blogo kvapo, reikia sumažinti bakterijų kiekį tose vietose, kur jos dauginasi – ten, kur išsiskiria daugiausiai prakaito. Į dezodoruojančias priemones pradėjo įvedinėti antibakterinius priedus. O antipersiperantuose, be antibakterinių priedų, dar yra ir specialiųjų komponentų, kurie sulaiko prakaito liaukas, blokuodami kuriam laikui jų veiklą.
Nėra prakaito, nėra ir terpės daugintis bakterijoms, nėra kvapo – štai koks, rodos, paprastas sprendimas. Tačiau paskutiniu metu pasirodė ir pareiškimai, kad dezodoravimo priemonės kenkia odai ir sveikatai.
Kurios medžiagos yra kenksmingos?
Šiuo metu dezodorantai dažniausiai yra ir antiperspirantai, turintys savyje daug cheminių medžiagų, tarp kurių gali pasitaikyti ir toksiškų, galinčių iššaukti alerginę reakciją organizme, odos sudirgimus, kurie turi neigiamų pasekmių.
Tarkim, aliuminis, kuris priklauso neurotoksinų grupei. Jo dariniai puikiai blokuoja prakaito liaukas, neleisdami atsirasti prakaitui. Ar tai sveika organizmui – kitas klausimas. Tačiau dauguma tyrimų neįrodė aiškios žalos organizmui.
Antras, potencialiai pavojingas komponentas dezodorantuose – parabenai. Parabenai turi baktericidinį poveikį, ir yra efektyvus konservantas, naudojamos daugelyje kosmetinių priemonių. Dar neseniai ši klasė nebuvo laikoma pavojinga, kol nebuvo atlikti specialūs tyrimai, norint nustatyti jų poveikį sveikatai. Tiesa, reiktų paminėti, kad moterų, kurios niekada nenaudojo dezodoruojančių priemonių, navikų audiniuose mokslininkai taip pat rado eterinius parabenus. Dauguma mokslininkų mano, kad ne parabenai iššaukia onkologinius susirgimus, tačiau pats navikas kaupia savyje parabenus. Todėl vargu, ar parabenai patys gali sąlygoti ląstelės pakitimus.
Susirūpinimą kelia ir propilenglikolis, dezodorantų ir antiperspirantų dalis, kuri drėkina ir maitina odą. Kartais galima išgirsti pastabų, kad būtent šis komponentas dirgina odą. Tačiau jo kiekis kosmetikoje yra toks mažas, kad galima suabejoti negatyviu poveikiu odai. Be to, tyrimai įrodė, kad jis nėra kancerogenas.
Natūralus dezodorantas nuo prakaito
Priemones nuo prakaito galima laikyti natūralesnėmis jeigu sudėtyje dominuoja šie komponentai:
• Baltasis molis a.k.a. kaolinas (kaoline clay). Pasižymi raminamuoju, sugeriamuoju poveikiu. Lieka odos paviršiuje ir padeda sugerti perteklinę drėgmę, pažastys lieka sausesnės.
• Kukurūzų krakmolas (corn starch). Padeda sugerti perteklinę drėgmę, pažastys lieka sausesnės.
• Kokosų aliejus (coconut oil). Pasižymi švelniomis antibakterinėmis savybėmis. Kokosų aliejus gali padėti užkirsti kelią daugintis bakterijoms, sukeliančioms nemalonų prakaito kvapą. Be to, kokosų aliejus pasižymi vėsinamuoju, raminamuoju ir drėkinamuoju poveikiu, taigi švelniai veikia net ir labai jautrią pažastų odą.
• Magnio hidroksidas (magnesium hydroxide). Tai visiškai saugi ir natūraliai gamtoje randama medžiaga, mažinanti nemalonų perteklinio prakaito kvapą. Dažnai pasitelkiama jautrios odos dezodorantuose vietoje aliuminio (medžiagos, skatinančios audinių tinimą, prakaito liaukų blokavimą ir fizinį prakaito stabdymą, be kita ko, besikaupiančios mūsų organizme). Padeda atpalaiduoti pažastų odos audinius ir mažina streso sukeliamą prakaitavimą.
• Marantų šaknų milteliai (arrowroot powder). Padeda sugerti perteklinę drėgmę, švelnina odą, padeda jai greičiau atsistatyti sudirgus.
• Maistinė soda (sodium bicarbonate). Gerai pažįstamas natrio bikarbonatas yra neorganinė druska, kuri, patekusi ant odos, sudaro nepalankią terpę daugintis bakterijoms, sukeliančioms nemalonų prakaito kvapą. Naudojama nedideliais kiekiais ir būdama švelniai šarminė, ji nuostabiai kovoja su prakaito tvaiku! Mūsų odos paviršius yra rūgštinis, o stipriai ir ilgai prakaituojat soda kartu su prakaitu sudaro stipriai šarminį skystį, kuris gali dirginti odą, jeigu ši linkusi į jautrumą. Esant jautresnei odai, gali pasirodyti nedidelis odos sudirgimas ar bėrimas. Jis netrunka praeiti nustojus naudoti priemonę su soda ar tiesiog sumažinus jos kiekį.
• Aktyvintoji anglis (activated charcoal). Anglis yra be galo porėta – ji sugeria net 100-200 kartų daugiau svorio nei sveria pati. Be to, ji absorbuoja ne tik perteklinę drėgmę, bet ir detoksikuoja, sugerdama toksinus bei bakterijas, sukeliančius nemalonų prakaito kvapą. Aktyvintoji anglis sinergiškai veikia kartu su maistiniu magniu – jie abu kartu padeda efektyviai neutralizuoti nepageidaujamus kvapus.
• Prebiotikai (alpha-glucan oligosaccharide). Ant mūsų odos paviršiaus nuolat gyvena milijardai mažų sutvėrimų, vadinamų bakterijomis. Dauguma jų yra gyvybiškai svarbios mūsų gerai sveikatai palaikyti. Pamaitinę gerąsias pažastų odos bakterijas prebiotikais, kuriuos jos be galo mėgsta, gerosios bakterijos ima daugintis ir nuo odos paviršiaus išstumia blogąsias, kurios minta mūsų išskiriamame prakaite esančiomis medžiagomis. Būtent blogosios bakterijos besidaugindamos ir suformuoja prakaitui būdingą nemalonų kvapą, nuo kurio bandome apsisaugoti. Taigi išlikti gaivūs galime naudodami prebiotikų prisotintą dezodorantą.
Kaip teisingai išsirinkti dezodorantą?
Ką gi daryti mums, paprastiesiems vartotojams, kai daug abejojama ir nėra aiškių išvadų – ar pavojingas, ar ne dezodorantas? Negi dėl sveikatos išsaugojimo reikia grįžti į “smirdančių pažastų ir sugadintų drabužių” amžių?
Žinoma, nereikia visiškai ignoruoti įvairių mokslinių išvadų ir labiau pasidomėti medžiagomis, kurios kelia abejones. Tačiau realių priežasčių baimei tikrai neturėtų būti dėl to, kad nėra konkrečiai įvardintą dezodorantų žala ir dėl to, kad jūs patys galite sumažinti hipotetišką pavojų:
– Būkite nuosaikūs. Naudokite dezodorantą ar antiperspirantą tik tuomet, kai to iš tiesų reikia, ir kuo mažesniais kiekiais;
– Atkreipkite dėmesį į produkto galiojimo laiką ir pakuotės hermetiškumą. Kuo trumpesnis galiojimo laikas, tuo mažiau jame konservantų.
– Rinkdamiesi vieną ar kitą priemonę nuo prakaito, įvertinkite ir savo odos ypatumus. Pavyzdžiui, purškiamasis nelabai tinka jautrios odos žmonėms, kadangi čia didelė spirito koncentracija.
– Tepkite antiperspirantą visuomet ant švarios ir sausos odos, o prieš einant miegoti būtinai nuplaukite priemonę nuo prakaito. Jokiais būdais netepkite naujo sluoksnio ant senojo.
Alternatyva – natūralus dezodorantas gaminamas namuose
Dezodorantas su taukmedžio sviestu
Gamybai reikės:
– taukmedžio sviestas (2 valgomieji šaukštai);
– kokosų aliejus (3 valgomieji šaukštai);
– soda (3 valgomieji šaukštai);
– rozmarinų eterinis aliejus (3 lašeliai).
Kaip gaminti:
Ištirpinkite kokosų aliejų ir taukmedžio sviestą, suberkite sodą, įlašinkite rozmarinų eterinio aliejaus.
Dezodorantas su bičių vašku
Gamybai reikės:
– bičių vaškas (1 valgomasis šaukštas);
– arbatmedžio eterinis aliejus (3 lašeliai).
– kokosų aliejus (3 valgomieji šaukštai);
– soda (3 valgomieji šaukštai);
– bulvių ar kukurūzų krakmolas (3 valgomieji šaukštai);
Kaip gaminti:
Ištirpinkite kokosų aliejų ir bičių vašką, suberkite sodą ir bulvių ar kukurūzų krakmolą, įlašinkite arbatmedžio eterinio aliejaus.
Komentarai