Daugelis kosmetikos gamintojų, kosmetikos produktų platintojų ypač tai pabrėžia kaip išskirtinumą, kokybės požymį, taip suteikdami produktui pridėtinę vertę. Kas iš tiesų slepiasi po užrašais “natūralus”, “organinis” ir kokie produktai bei kompanijos gali jais vadintis?..
Natūrali ir organinė kosmetika. Kas tai?
Populiariai kalbant, natūrali kosmetika vadinama kosmetika, kuri yra pagaminta iš augalų, šaknų, žolelių, mineralų. Savo kilme jie yra botaniniai.
Organiniais produktais laikomi produktai, kurie gaminami iš natūraliai gamtoje užaugintų ingredientų. Juose negali būti pesticidų, chemikalų, tuo pačiu jie turi būti užauginti taip, kaip nori motina gamta, visai nekeičiant natūralios jų būsenos. Jei tai yra organinis ingredientas, tai jis turi būti organinis dėjimo į produktą metu. Kai kurios žaliavos gyvenimą pradeda kaip organinės, bet vėliau yra perdirbamos ir praranda savo būseną.
Tačiau, kad ant produkto atsirastų šie “stebuklingi” žodžiai, produktas turi atitikti tam tikrus standartus ir būti sertifikuotas.
Populiarėjant organiniams maisto produktams, šis reiškinys persimetė ir į kosmetikos pramonę. Tuoj atsirado keletas sertifikavimo agentūrų, kurios paruošė standartus ir taip prasidėjo kosmetikos gaminių sertifikavimas. Vėliau, beveik kiekvienoje šalyje, atsirado kosmetikos priemonių sudėties sertifikavimo agentūros, paruošusios savo standartus. Kosmetikos pramonėje natūralių ir organinių produktų standartai labai dažnai daugelį klaidina, nes įvairios pasaulio valstybės turi savus standartus, kurie tarpusavyje labai skiriasi ir netgi prieštarauja vieni kitiems. Todėl kosmetikos priemonių sudėties analizė ir sertifikavimas neužtikrina jų saugumo, tik parodo atitikimą vienai ar kitai standartų sistemai.
Kadangi JAV pirmieji pradėjo šių produktų standartizavimą, tai čia ir yra daugiausiai sertifikavimo agentūrų, kaip pvz. National Organic Program (NOP), Natural Products Association (NPA), California Organic Program (JAV), Organic and Sustainable Industry Standards (OASIS), Whole Foods-Premium Body Care Seal, Organic Consumers Association.
Europoje, tik šių metų pradžioje, po šešerių metų derybų, buvo priimti suvienodinti organinės ir natūralios kosmetikos COSMOS standartai, kuriuos paruošė šešios Europos sertifikavimo agentūros: Soil Association (JK), BDiH (Vokietija), Ecocert (Prancūzija), Cosmebio (Prancūzija), ICEA (Italija) and Ecogarantie (Belgija). Planuojama, kad pagal naujus COSMOS standartus, sertifikavimas bus pradėtas 2009 rugsėjo mėn. (plačiau apie šiuos standartus jau rašėme: Kosmetikos gaminių ženklinimas)
Buvo tikėtasi, kad ilgai laukti Europos standartai taikomi kosmetikos sudėties tikrinimui išgrįs kelią galimiems bendriems pasauliniams standartams, tačiau per ilgai užtrukusios derybos parodė, kad kol kas prieiti vieningos nuomonės šioje sferoje yra gana sunku, nes, ne paslaptis, kad už kiekvienų standartų stovi kosmetikos produktų gamintojai, todėl kosmetikos sudėties analizė ir etikečių skaitymas visuomet išliks mūsų pačių atsakomybė.
Kodėl kosmetikos gamintojai visomis išgalėmis stengiasi, kad jų produktai būtų pažymėti šiais ženklais?
Atsakymas vienas – marketingas. Marketingo specialistų pastangomis, vartotojų galvose sudaryta nuomonė, kad produktai su šiais ženklais yra švarūs, sveiki, saugūs, o tai kelia tokių produktų paklausą bei didina pardavimus.
O kaip yra iš tiesų? Ar tikrai natūralūs ir organiniai produktai duoda realią naudą ir yra geresni nei tie, kurie nepažymėti šiais ženklais?
Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra. Gaminant natūralius produktus, augalai, kurie yra dedami į produktą, gali būti užsikrėtę bakterijomis, pesticidais, įvairiais chemikalais, tad teiginys, kad natūralus yra saugesnis nei produktas, nepažymėtas šiuo ženklu, ne visai pasiteisina. Kitas pavyzdys,- purvas. Jis nėra paženklintas “organinis”, nes jis negali būti užaugintas, tačiau nereiškia kad jis yra nesveikas ar pavojingas, o kaip tik priešingai, yra saugus produktas.
Dar kita problema, kad mažoms įmonėms labai sunku gauti sertifikatą, nes tai ilgas ir brangus procesas, nors jos gal ir iš tiesų gamina natūralų, saugų, švarų produktą, atitinkantį visus standartus. Kai kurios įmonės, kad atlaikytų milžinišką konkurenciją, gamina produktus iš sertifikuotų organinių ingredientų. Ant produkto tada būna pažymėta, kad jis pagamintas iš “sertifikuotų organinių ingredientų”. Taip stengiamasi parodyti, kad jų produktas tikrai yra saugus naudoti.
Dar vienas komentaras šia tema: ištraukos iš David C. Steinberg, (Steinberg & Associates) straipsnio “Organic and natural: Caveat Emptor”
“Tikras chaosas. Kodėl yra tiek daug organizacijų, standartų, simbolių? Yra tik vienas atsakymas – marketingas.” “Standartų apibrėžimai prieštaraujantys vienas kitam ir kai kuriais atvejais, net juokingi. Kaip pvz. natūralius mineralus leidžiama naudoti produktuose kaip dažiklius, bet jie negali būti perdirbti, tai reiškia, kad išskyrus žėrutį, nei vienas iš natūralių mineralų negali būti naudojamas kosmetikoje.”
Pavojingi kosmetikos ingredientai išlieka diskusijų klausimu tol, kol neatliekami visi reikalingi tyrimai, o konkreti medžiaga neįtraukiama į draudžiamų preparatų sąrašus. Natūralu, kad visai informacijai surinkti prireikia tikrai nemažai laiko ir pastangų. O be to, natūralus tikrai dar nereiškia, kad jis saugus. Pavyzdžiui, NPA paruoštame “saugių ingredientų” sąraše yra net 15 iš 26 ES išvardintų aromatinių alergenų. Galbūt tai reiškia, kad natūralus alergenas yra geriau? Kai kurios agentūros yra prieš sintetinius UV filtrus, kurie, jų manymu, yra pavojingi, ir pripažįsta tik ZnO ir TiO2., o tuo tarpu tarptautinė vėžio tyrimų agentūra deklaruoja TiO2 kaip karcinogeną; plius ZnO natūralus egzistuoja tik su švinu.
Kaip matome, vieningos nuomonės, ką galima laikyti natūraliu ir ką organiniu produktu, tikrai nėra. Kaip ir nuostata, kad natūralus ir organinis yra geresnis, saugesnis, sveikesnis, ne visada pasitvirtina. Kiekvienas, rinkdamasis produktą sau, turėtumėme pasirinkti tai, kas mums yra priimtina ir tiesiog žinoti, kad jei ant produkto nėra uždėta ženkliuko, kad jis natūralus arba organinis, tai tikrai nereiškia, kad šis produktas nesaugus ir žalingas.. Mark Walton, Europos Sąjungos Komisijos organinių standartų ekspertas, pataria, kad renkantis organinius produktus, reikia kreipti dėmesį į visą ingredientų sąrašą, kokie ingredientai esantys produkte sertifikuoti kaip organiniai ir kokį procentą visoje produkto formulėje jie sudaro.
Renkantis produktą verslui, nepamirškite savo klientų poreikių. Išsiaiškinkite, kokiems produktams Jūsų klientai teikia pirmenybę ir pagal tai spręskite, su kokia kosmetika dirbsite.
Komentarai