Anglų kalboje apgamai būdavo vadinami grožio ženklais (Beauty marks), kartais net turtingumo simboliu. Tačiau onkologai primena, kad apgamai gali būti ir sunkiai išgydomos, vadinamos fatališka liga – melanomos – priežastis.
Apgamų turi beveik kiekvienas žmogus – jie dažniausiai atsiranda per pirmuosius 20 gyvenimo metų. Įgimtus apgamus turi tik apie l proc. naujagimių.
Apgamai – natūrali žmogaus odos dalis, tik šiek tiek kitaip atrodanti. Jie pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Tačiau kartais dėl įvairių veiksnių apgamai gali pakisti, atsiradę atipijos požymiai kartais progresuoja ir išsivysto melanoma. Žmogus turi pats stebėti savo odos darinių pokyčius, o kilus abejonėms – nedelsiant kreiptis į specialistus, tačiau kokius apgamus iš tiesų reikia šalinti?
Melanoma – vienas iš agresyviausių piktybinių navikų, išsivystantis iš melaniną sintetinančių ląstelių. Melanoma sudaro apie 3% visų pasaulyje registruojamų piktybinių navikų. Pastaruosius dešimtmečius melanomos daugėjo žymiai sparčiau negu kitų piktybinių navikų. Prieaugis – maždaug 5-7% per metus. Melanomos atvejų padvigubėdavo kas 10-15 metų.
Lietuvoje kasmet registruojama daugiau negu 200 naujų susirgimų. 1996 metais – 174 nauji atvejai, 1998 metais – 213, 2000 – 214 atvejų. Stebima augimo tendencija.
Šviesūs baltaodžiai, ypač raudonplaukiai turi 1.6-3 kartus didesnę riziką susirgti melanoma negu bendra populiacija.
Apgamų turi beveik kiekvienas – jie dažniausiai atsiranda per pirmuosius 20 gyvenimo metų. Įgimtus apgamus turi apie 1% naujagimių. Įgimti apgamai gali būti labai įvairaus dydžio- nuo mažų apie 1.5 cm diametro iki didesnių negu 20 cm.
Kada gi apgamai tampa pavojingi? Kas gi ta klastinga liga melanoma? Šie ir kiti panašūs klausimai neramina pacientus, kartais dėl tokios smulkmenos bijančių trikdyti gydytoją. Norėčiau trumpai atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėti suprasti, kad laiku diagnozuota net ir tokia klastinga liga, kaip melanoma, tampa nebepavojinga ir yra visiškai išgydoma.
Melanoma pasireiškia įvairaus dydžio ir pavidalo virš odos pakilusiais rusvai juodais dariniais. Jie panašūs į apgamus. Melanoma gali atsirasti ant kūno esančiame apgame arba šalia jo. Tačiau tai nėra taisyklė. Melanoma gali iš karto atsirasti kūno odoje be įspėjimo. Pamažu navikas didės, kis forma, spalva. Todėl žmogus turi pats stebėti savo kūną ir apgamus, esančius jame.
Displastiniai apgamai (pakitę apgamai) – juose atsiranda atipiniai pokyčiai, kurie toliau kisdami apgamą paverčia melanoma.
Displastinio apgamo sindromas – daugybiniai apgamai odoje.Apgamų paprastai būna ne mažiau kaip 100, vienas jų didesnis negu 8mm, ir mažiausiai vienas apgamas turi atipijos požymių (ABCD kriterijai – asimetrija, kontūro netolygumas, spalvos pasikeitimai, diametras > 6 mm.) Tokie asmenys priklauso rizikos grupei. Jiems būtina profesionalo, galinčio ištirti apgamus dermatoskopu ir įvertinti jų būklę, konsultacija. Vėliau tokie asmenys turi būti aktyviai sekami ir konsultuojami nors kartą per du metus.
Baltaodžiai, ypač sunkiai įdegantys saulėje, turintys strazdanų, šviesiaplaukiai arba raudonplaukiai, mėlynakiai arba žaliaakiai – tai keltų odos tipo atstovai.
Manoma, kad šio odos tipo atstovams gresia trigubai didesnis pavojus susirgti melanoma ir odos vėžiu nei visiems kitiems. Lietuvoje daugiausia germaniškos odos tipo žmonių. Jų oda šviesi, tačiau geriau įdega saulėje. Viduržemio jūros tipo oda – tamsaus gymio. Ketvirtas odos tipas – juodaodžiai, spalvotieji.
Žmonės, priklausantys rizikos grupei, patys turi būti aktyvūs – save stebėti veidrodyje ir laiku kreiptis į gydytoją. Kiekvienas turi prisiminti paprastus ir konkrečius Amerikos dermatologų asociacijos pasiūlytus ABCD, kurie padės pačiam įvertinti apgamą. Pagal šiuos kriterijus žmogus pats gali įtarti pirmuosius piktybiškumo požymius apgame:
A – Asimetrija; B – Netolygus kontūras; C – Spalva; D – Diametras (jei darinio diametras viršija 6 milimetrus, į tai reikia atkreipti dėmesį).
Į žmonių, rizikuojančių susirgti melanoma, grupę patenka:
– asmenys, turintys ypač daug apgamų (daug – tai daugiau nei 20 apgamų), kurių diametras didesnis nei 6 mm;
– asmenys, turintys įgimtų apgamų ir pastebėję jų kitimą;
– raudonplaukiai, žydrų akių ir strazdanoti blyškiaodžiai (tai paaiškinama odoje esančiu melanino – pigmento, natūraliai apsaugančio nuo saulės poveikio – kiekiu. Kuo mažiau melanino, tuo blyškesnė oda). Manoma, kad tokio odos tipo asmenys 3 kartus dažniau serga melanoma ir odos vėžiu;
– asmenys, sunkiai įdegantys ir greit nudegantys saulėje.
Kokia melanomos ankstyva diagnostika? Ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga nekels pavojaus gyvybei. Siekiant nustatyti tikslesnę ligos diagnozę, atliekama dermatoskopija, po kurios pagal daugybę kriterijų nustatoma, kiek supiktybėjęs apgamas ir kaip jį gydyti. Dermatoskopija – tai neinvazinis odos struktūrų tyrimo metodas in vivo, panaudojant imersiją, ir yra skirtas pigmentinių odos navikų diagnostikai.
Galutiniam melanomos ar kito piktybinio odos naviko diagnozės patvirtinimui reikalingi histologinis ir citologinis tyrimai. Susumavęs tyrimų rezultatus, gydytojas sprendžia, koks gydymo metodas reikalingas pacientui.
Komentarai