Galvos niežėjimas, pleiskanos

Pleiskanos apibūdinamos kaip balti, pabirę sausos odos lopinėliai, kurie kaupiasi ant plaukų, pečių ir drabužių, šalia šių reiškinių dar gali atsirasti galvos odos niežulys. Dauguma žmonių nežino, kad pleiskanų atsiradimą ne retai įtakoja ir grybelis Pityrosporum ovale (P. ovale).

Taip jau gamtos sutverta, kad kiekvieno žmogaus oda nuolatos atsinaujina. Senosios odos ląstelės miršta, išsausėja ir iškrenta, o jų vietoje atsistato naujos ląstelės. Šis procesas vyksta palaipsniui.

Pleiskanos atsiranda tada kai mirusios odos ląstelės šalinamos per greitai. Normaliai žmogaus raginis galvos odos sluoksnis atsinaujina kartą per mėnesį. Per greitu tempu vadiname tada, jei ląstelių atsinaujinimas vyksta kartą per 10-15 dienų, tuomet ir atsiranda pleiskanos.
Pleiskanos dažniausiai atsiranda lytinio brendimo laikotarpiu, bet paprastai išnyksta žmogui sulaukus 25 metų.

Paprastos pleiskanos – tai balti ar pilki gabalėliai. Sunkesnio laipsnio pleiskanojimas pvz. seborėjinis dermatitas ar žvynelinė pasireiškia didesniais riebaliniais gabalėliais, kurie yra geltoni su raudonais žvyneliais ir drėgnais lopais ant galvos odos ir kitų veido vietų, tai aplink antakius, skruostus, ausis, krūtinės ląstos.

Geltonos pleiskanos galvoje siejamos su seborėjiniu dermatitu. Šios pleiskanos būna didesnės ir ne tokios sausos, paprastai jas sunkiau pašalinti iš plaukų.

Kodėl atsiranda pleiskanos

Pleiskanas gali sukelti grybelis Pityrosporum ovale. Šis pavadinimas gali skambėti bauginančiai, bet P. ovale yra įprastas ir natūraliai pasitaikantis raugas randamas kiekvieno žmogaus organizme ant galvos odos ir kitų kūno dalių odos. Šis grybelis normaliomis sąlygomis nepasireiškia išskirtiniais požymiais, tačiau štai kokie veiksniai gali išprovokuoti P. ovale suaktyvėjimą:

1. Cheminis plaukų dažymas ar garbanojimas.
2. Dažnas plaukų džiovinimas džiovintuvu.
3. Klimato kaita.
4. Hormonų pusiausvyros sutrikimai (lytinio brendimo laikotarpiu; prieš mėnesines; menopauzės laikotarpiu).
5. Stresas.
6. Netinkama mityba.
7. Kai kurios odos ligos.

Galvos oda yra puiki terpė šiam grybeliui plisti, nes čia yra labai didelė riebalinių liaukų koncentracija. Liaukų, kurios gamina odos natūralų aliejų, vadinamą riebalais, be kurių pagalbos P. ovale grybelis neaugtų. Plisdamas jis sudirgina galvos odą ir pagreitina senų odos ląstelių metimą.

Galvos seborėjinis dermatitas

Simptomai kuriais pasireiškia šis galvos odos dermatitas:

1. Galvos odos sluoksniavimasis

Akivaizdus pleiskanų požymis yra nemalonus galvos odos sluoksniavimasis. Tai ženklas, kad odos ląstelės krenta ir atsinaujina per greitai. Jūs galite atpažinti baltus beveik permatomus gabalėlius įvairaus dydžio formų ant galvos odos, plaukuose, ant pečių, o ypač ant jūsų mėgstamo juodo megztinio.

Galvos odos ląstelės paprastai nėra matomos. Matomos tik tuomet kai pagreitintas ląstelių atsinaujinimo tempas suformuoja pleiskanas, nes mirusios ląstelės metamos didele grupe.

2. Galvos niežulys

Kitas pleiskanų požymis – niežulys. Niežulys tai šalutinis galvos odos uždegimas, kurį įtakoja P. ovale grybelis. Išplitus grybeliui galvos oda sudirgsta, o tuomet gali kilti ir uždegimas, kuris sukelia tokį nemalonų niežėjimą.

3. Galvos odos paraudinmas

Trečias pleiskanų požymis – paraudimas, paprastai žinomas kaip seborėja. Šiuo atveju paraudimas yra aiškus signalas, bylojantis apie galvos odos uždegimą. Jei uždegimas ir paraudimai gausiai matosi ant galvos odos – tai visai tikėtina, jog jis pasirodys ir aplink antakius, skruostus, už ausų ar ant krūtinės ląstos.

4. Plaukų slinkimas

5. Šašeliai tarp plaukų

6. Sulipę, riebaluoti plaukai

Kaip išnaikinti pleiskanas galvoje

Atsikratyti pleiskanų gali pavykti ir paprastais būdais. Dažnai žmogui užtenka skirti šiek tiek dėmesio šios problemos sprendimui namuose (sureguliuoti mityba, pakeisti šampūną) ir to pakanka, kad problemos būtų atsikratyta.

Mitybos terapija

Mitybos pakeitimas gali padėti.

Rekomenduojama mažinti pieno gaminių, jūros gėrybių ir riebių maisto produktų vartojimą. Šis maistas linkęs didinti pleiskanų kiekį.
Nerekomenduojama vartoti gyvulinių baltymų – reikėtų valgyti daugiau grūdų, šviežių daržovių, pupų ir vaisių. Medicininiais duomenimis organizmas linkęs pašalinti baltymų perteklių, bet ne kaupti.
Nepatartina vartoti citrusinių vaisių, bent jau kol pleiskanos išnyks.
Papildomai reikėtų vartoti B-grupės vitaminus, kurie prislopins pleiskanų dauginimąsi.
Druską, cukrų ir alkoholį vartoti saikingai.

Vienas dažniau taikomų, saugių liaudies medicinos metodų – linų sėklų aliejaus naudojimas.

Per parą rekomenduojama suvartoti vieną šaukštelį linų sėklų aliejaus. Šis aliejus turtingas omega-3 sočiaisiais riebalais, kurie gali būti efektyvūs gydant įvairius odos susirgimus, įskaitant ir pleiskanas.

Žolinė terapija

Galvos odos masažai su žaliosios arbatos aliejais padeda užkirsti kelią ar sumažinti pleiskanų kiekį. Šis aliejus gali sumažinti žvynelių kiekį ir galvos niežėjimą. Galvos odos sudirgimą nuraminsite, jei po galvos plovimo plaukus perskalausite ramunėlių, medetkų ar jonažolių nuoviru.

Relaksacinė terapija

Relaksacinė terapija, tokia kaip meditacija ar joga, gali padėti sumažinti stresą, kuris kaip jau minėta turi įtakos pleiskanų atsiradimui.

Gydymas vaistais

Paprastai naikinti pleiskanas padeda šampūnai, į kurių sudėtį įeina seleno sulfidas ar cinkas. Šie komponentai mažina viršutinio galvos odos sluoksnio augimą ir formavimąsi. Rezultatas – pleiskanos mažiau pastebimos. Tačiau ilgainiui šampūnus nuo pleiskanų reikia pakeisti šampūnais skirtais kasdieniniam naudojimui arba bandyti skirtingus šampūnus nuo pleiskanų.
Preparatai su siera, salicilo rūgštimi, degutu, rezorcinu, cinku bei selenu, kovoja su pleiskanomis, bei niežuliu. Seborėjai gydyti taikomi hormoniniai tepalai, bei tepalai kurių sudėtyje yra sieros salicilo, deguto. Tačiau jei pleiskanojimas sunkesnio laipsnio – būtina apsilankyti pas odos ligų specialistą. Jis įvertins jūsų odos būklę ir paskirs tinkamą gydymo būdą.