Šampūnai, kokie jie yra dabar, yra žinomi ir naudojami vos 70 metų. Tikroji žodžio “šampūnas” reikšmė kilusi iš hindi kalbos žodžio “chāmpo“, reiškiančio galvos masažą su aliejais.
Pastaruoju metu, kai vis dažniau imama gręžtis į grožio ritualų ištakas, šampūnai ir galvos plovimas tampa dar viena sritimi, kuriai be vargo nuridenama sintetinė karūna. Dauguma moterų sutiks, kad nepriekaištingai (taip, kaip joms patinka) atrodantys plaukai yra jų moteriškumo, pasitikėjimo savimi išraiška.
Antrą ar trečią dieną iš eilės neplauti plaukai, pasibaigusios plaukų formavimo putos, sugedęs džiovintuvas mažų mažiausia garantuoja “nevykusių plaukų dieną” (“bad hair day“, angl.).
Kaip atsvara šiam perfekcionizmui, steriliam švarinimuisi ir aklam vartojimui už Vandenyno jau kuris laikas egzistuoja “no poo” judėjimas, po truputį besikeliantis ir į Europą. Jo šalininkai visus šampūnus kartu su visais kondicionieriais subtiliai siunčia pas pėsčius karalius. “No poo” arba, jei kultūringai, “ne šampūnui” teorija teigia, kad plaukams plauti chemijos nereikia.
Tradicinis šampūnas paprastai susideda iš sintetinių ploviklių, kurie plaunat galvą jungiasi su riebalais ir nešvarumais ir su vandeniu yra pašalinami. Šie aštrūs cheminiai plovikliai (SLES, SLS) nudiria odos apsauginį sluoksnį tokiu būdu sukeldami pleiskanų lietų ir palikdami šią terpę be menkiausios apsaugos.
Tokiam apšvarinimui besipriešinanti oda ima gaminti dar daugiau riebalų, plaukai dažniau riebaluojasi, todėl juos pradedame plauti kone kasdien. Taip patenkama į užburtą ratą: kuo dažniau griebiamės šampūno, tuo labiau jo reikia.
Drąsiausios, norinčios kuo greičiau susipažinti su tikraisiais savo plaukais, leidžiasi į 6 savaičių be galvos plovimo avantiūrą. Tiesa, kaip parodė eksperimentas, dalyvėms sunkiausios buvo pirmosios savaitės, kai inercijos pagauta oda ir toliau tryško riebalais, o šeimininkės ėjo iš proto negalėdamos niekur išeiti. Tiesa, besibaigiant terminui laimingosios džiaugėsi ne tik sveikesniais, puresniais plaukais, bet ir nauja šukuosena!
Neturinčioms tiek prabangaus laiko lindėti namuose ir gydytis šampūnų poveikio, siūlomas švaros kelias su gamtiniais plaukų plovikliais. Soda, molis, kiaušinis, kukurūzų miltai, muilo riešutai ne ką prasčiau jungiasi su nešvarumais ir juos pašalina. Be to, toks ploviklis nepažeidžia galvos apsauginės terpės, todėl galiausia oda atgauna savo funkcijas, o plaukai ima spindėti sveikata.
Šiame labirinte įstrigusiems žmonėms “no poo” metodas siūlo logišką išeitį – nustoti plauti galvą šampūnais apskritai. Plovimus stipriai retinti, o šampūnų vietoje naudoti gamtinius ploviklius. Tuomet, kai odos riebalų balansas atsistato, poreikis plauti galvą išsitempia net iki kelių savaičių.
Paskiausia alternatyva besikratančioms bet kokios priemonės ne indelyje lieka natūralūs, ekologiški šampūnai be cheminių ingredientų. Jų plaunančiosios medžiagos yra natūralios kilmės, laboratorijose gaminamos iš augalų cukraus (pvz., Coco, Decyl, Lauryl Glucoside) arba aliejų, juos saponifikavus (pvz., Potassium Cocoate). Lyginant su cheminiais šampūnais tokie taip pat gerai plauna ir mažau (nors visgi) kišasi į odos gyvenimą.
Kad ir kokį plaukų priežiūros kelią pasirinksite – drastišką ar konservatyvųjį, jis neabejotinai bus geresnis už tą, į kurį mus siekia įpainioti grožio pramonė. Netruksite patikėti, kad purūs, blizgantys ir iš tiesų gražūs plaukai gali būti be jokių cheminių triukų.
Komentarai