Sveikata

Streso sukeliamos ligos

Streso sukeliamos ligos

Gydytojams jau kuris laikas ne naujiena streso sukeliamos ligos, bėda ta, kad psichologiniu pagrindu kyla tikri fiziniai negalavimai kurių pacientas dažnai visai nepriskiria stresui. Įvairūs fiziologiniai požymiai gali signalizuoti apie streso nualintą kūną. Kokie tie fiziologiniai streso požymiai ir kaip geriau su tuo susitvarkyti dabar ir aprašysime.

Kamuoja skrandžio opa? Gal jūs pernelyg dažnai graužiatės, varginate save priekaištais? Skauda sprandas? Tai gal laikas būtų nusipurtyti tuos, kurie ant jūsų sprando užsisėdę? Maudžia nugarą? Tai gal užsikrovėte pernelyg sunkią naštą? Kankina astma? Pagalvokite, kas jums neleidžia kvėpuoti laisvai.

Žmogus nėra atskirų, nesusijusių organų rinkinys. Dar Sokratas sakė: negalima gydyti akies, negalvojant apie galvą, negalima gydyti galvos, negalvojant apie visą organizmą, negalima gydyti kūno, negydant sielos. Kūno negalavimo ir ligų priežastys labai dažnai kyla dėl psichologinių problemų, atskiro organo gydymas vaistais nebūna sėkmingas, jei užmirštama, kad tas organas yra viso organizmo, taip pat ir sielos, dalis.
Streso sukeliamos ligos, ilgalaikė nervinė įtampa, psichinės traumos, užgniaužtos nuoskaudos, baimės, konfliktai… Net jei bandome jų nepastebėti, užmiršti, išstumti iš galvos, kūnas atsimena viską.

Bronchinė astma pasireiškia tuomet, jei į kvėpavimo takus patenka alergenai, gali atsirasti dėl infekcijos, o taip pat dėl emocinių faktorių. Psichologinėmis šio susirgimo priežastimis yra laikomas negalėjimas “laisvai kvėpuoti”. Astma užklumpa tuomet, kai nerandame išeities iš susidariusios gyvenimo situacijos, kai esame apsupti slegiančios atmosferos, negaudami gryno oro gurkšnio. Tai gali būti gniuždanti aplinka darbo vietoje ar šeimoje. Kvėpavimo problemų gali atsirasti ir žmonėms, kuriuos artimieji apsupa tokiu intensyviu rūpesčiu, kad žmogus nebegali “laisvai kvėpuoti”. Astma sergantys žmonės dažniausiai nemoka verkti. Jie yra linkę sulaikyti ašaras ir verksmus. Kai kurie gydytojai astmą laiko užgniaužta rauda.

Manoma, kad skrandžio opa atsiranda dėl rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, neteisingos mitybos, paveldimumo, didelio skrandžio rūgštingumo ar nuo bakterijos Helicobacter pylori. Tačiau net ir susidėjus visiems faktoriams, kai kurie žmonės skrandžio opos išvengia. Kodėl? Mokslininkai linkę manyti, kad skrandžio opos atsiradimui turi reikšmės ilgalaikis stresas ir… žmogaus charakterio ypatybės.
Pastebėta, kad skrandžio opa atsiranda lengvai pažeidžiamiems žmonėms, linkusiems nerimauti, nepasitikintiems savimi, keliantiems sau labai didelius reikalavimus. Ne veltui sakoma: skrandžio opos priežastis – ne tai ką, jūs valgote, bet tai, kas valgo jus. Neretai skrandžio opa suserga žmonės, įstrigę tam tikroje gyvenimo situacijoje, nerandantys išeities, nepajėgiantys prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.

Nugaros skausmai atsiranda dėl įvairių priežasčių – dėl traumų, fizinio nuovargio, dirbant nepatogia poza, peršalus. Mokslininkai mano, kad nugarą gali pradėti skaudėti ir dėl stipraus emocinio sukrėtimo, o taip pat dėl ilgą laiką trunkančios emociškai varginančios įtampos. Nieko keisto, jei žmogus, “pavargęs nešti savo kryžių”, pradės skųstis nugaros skausmais. Kūnas atsiliepia į tai, kas vyksta sieloje.
Cukrinis diabetas atsiranda ne nuo saldaus gyvenimo. Greičiau, atvirkščiai… Pischologai mano, kad šią ligą provokuoja konfliktai šeimoje, ilgalaikis stresas ir nuoskaudos, o labiausiai – nepatenkintas meilės ir švelnumo poreikis. Jausdamas emocinį alkį, žmogus pradeda kompensuoti jį maistu. Saldumynai tampa pagrindiniu malonumu, o kaip pasekmė – persivalgymas, nutukimas, cukraus kiekio kraujyje padidėjimas ir galų gale – diabetas.

Psichologų nuomone, mokėjimas džiaugtis ir mėgautis gyvenimu labai svarbi savybė, sauganti nuo susirgimo diabetu.

Galvos svaigimas gali būti daugelio susirgimų simptomu. Tačiau jei simptomas yra, o ligos jokie gydytojai neranda, pagalvokite, gal jūsų gyvenimas pastaruoju metu klostosi taip, kad jums tenka suktis lyg voverei rate? O gal karjeros laiptais užkopėte iki svaiginančių aukštumų? Jei esate ramus, nuoseklus žmogus, gal verta susimąstyti, kas jums gyvenime svarbiausia.

Plaukai gali slinkti dėl daugelio priežasčių – ir dėl paveldėjimo, ir dėl hormoninių pokyčių, ir be abejo dėl streso. Neretai plaukai ima slinkti po nervinio sukrėtimo ar sunkių praradimų. Jei kaltiname save, gailimės dėl to, ko netekome, kas praėjo, vaizdžiai sakant, “raunamės sau plaukus”, gal mūsų kūnas mums sako: laikas atsisveikinti su praeitimi ir žiūrėti į priekį.

Net ir gerklės skausmo priežastys kartais būna psichologinės. Ypač jei skausmas užsitęsęs, nepasiduodantis gydymui ir nelabai paaiškinamas kitokiomis priežastimis. Gerklės skausmas kartais kamuoja žmones, kurie negali išreikšti savo jausmų, kuriems “žodžiai stringa gerklėje”, o taip pat tuos, kurie linkę tylomis “nuryti nuoskaudą”. Aplinkiniams tokie žmonės atrodo šaltakraujiški ir nejautrūs. Tačiau po šaltakraujiška išore kartais kunkuliuoja audringi jausmai. Kunkuliuoja, o išsiveržti negali. “Stringa gerklėje”.

Be abejo, ne visada susirgimai – tai kokio nors posakio įsikūnijimas. Neverta kiekvienoje slogoje ieškoti likimo ženklo, o susirgus reikia kreiptis į gydytojus. Tačiau jei niekaip nepavyksta išgyti, jei susirgimas vis kartojasi, o savijauta prastėja, vertėtų apgalvoti, ar sveikatos problemos nėra pergyvenamų emocijų pasekmė. Jei sukrėtimas neišverktas ašaromis, gal pradėjo “raudoti” mūsų kūnas? Geriau save suprasti gali padėti ir psichoterapeutas. Juk ryšys tarp kūno ir psichinių ligų neabejotinas, o žmogus yra sveikas tuomet, kai tarp abiejų sričių vyrauja harmonija.

Apie grožio klubą

Grožio Klubas

Išskirtiniai stiliaus, mados, grožio bei sveikatos patarimai kuriais gali pasinaudoti visi.

Komentarai

Spauskite čia ir komentuokite